Elektroninių komponentų istorija iš esmės yra sutrumpinta elektronikos vystymosi istorija. Elektroninės technologijos – nauja technologija, pradėta vystytis 19 amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje, jos sparčiausiai plėtojamos ir plačiausiai pritaikytos XX amžiuje, tapdamos reikšmingu šiuolaikinės mokslo ir technologijų pažangos žymekliu.
1906 metais amerikiečių išradėjas Johnas De Forestas išrado vakuuminį vamzdelį. Pirmosios kartos elektroniniai gaminiai buvo sutelkti aplink vakuuminius vamzdžius. 1940-ųjų pabaigoje buvo išrastas pirmasis pasaulyje puslaidininkinis tranzistorius. Dėl mažo dydžio, perkeliamumo, energijos vartojimo efektyvumo ir ilgo tarnavimo laiko jį greitai pradėjo taikyti įvairios šalys, daugiausia pakeitusios vakuuminius vamzdžius.
1950-ųjų pabaigoje pasirodė pirmasis pasaulyje integrinis grandynas. Jis integravo daug tranzistorių ir kitų elektroninių komponentų į vieną silicio lustą, leidžiantį miniatiūrizuoti elektroninius gaminius. Integriniai grandynai greitai išsivystė iš mažų-masto integrinių grandynų į didelio-masto integrinius grandynus ir labai-didelio-masto integrinius grandynus, todėl elektroniniai gaminiai buvo efektyvūs, sunaudojama mažai energijos, buvo didelis tikslumas, didelis stabilumas ir intelektas.
Kadangi keturi elektroninių kompiuterių kūrimo etapai puikiai iliustruoja keturių elektroninių technologijų plėtros etapų ypatybes, toliau bus paaiškintos keturių elektroninių technologijų plėtros etapų charakteristikos, nagrinėjant keturias elektroninių kompiuterių kūrimo eros.
Elektroninių komponentų pramonė, kuri atsirado ir sparčiai vystėsi XX amžiuje, atnešė didžiulius pokyčius visam pasauliui ir žmonių darbui bei gyvenimo būdui. Elektroninių komponentų kūrimo istorija iš esmės yra elektronikos pramonės istorija.
